Svajonės

Rytinė kava atstoja miegą.
Kodėl mano valandos lyg viršvalandžiai slenka?
Aš pavargau, nors dar nebuvo man dėl ko pavargti.
Gal stresas stresui nelygus?
O gal aš vaikštau per sapnus?
Ieškodama kažko neatrasto..

Kažko, kas neprimintų praeities.
Kažko, kas man atvertų naują kelią.
Gal sapnuoju dienomis, kai naktimis nebelieka laiko..?
Kai žvaigždės danguje, aš negaliu akių užmerkti,
Aš negaliu sau leisti nematyti tų šviesų.

Na žinoma, štai kame bėda - gyvenimas per trumpas,
kad jį švaistytum veltui.
O dienomis belieka tiktai kavą gerti,
kad pamatyčiau saulę
ir tave jos šviesoje ...