Tą kartą, kai pamačiau tave,
Kvepėjo rožės dieviška žeme.
O nusileidęs angelas šnabždėjo,
Ir žemė tyliai mus stebėjo.

Nepamiršiu pasakos many,
Kuri nebetelpa širdy.

Velnių spelionės sugriuvo
Mano pasaka nežlugo.

Svarbiausia rimas

Balerinos iškrypusiom kojom,
Kava iš kiauro puodelio,
Mano siela išpilstyta saujom,
Dievo ranka be kraujo.

Kas išgers marcipanų arbatą?
Laumių vaikas nežino
Jis nešioja nuskurusį batą
Gautą iš arlekino.