Ašaros kaip medaus lašai

Ašaros kaip medaus lašai,
Turbūt mane tu pamiršai...
Varva nesustodamos saldžiai,
O jas nušluosto tik vabzdžiai.

Mano vasara nubėgo su medum,
Mano ruduo neatėjo su lietum,
Užstrigo kibiro gilioj skylėj,
Kaip užstringa vinis senoj kėdėj.

Negali būti taip skaudu,
Kad ašaros pavirstų sidabru,
Jos vis dar kaip medaus lašai,
Turbūt mane tu pamiršai...

By aren't they ? (R&A)

Idealus

Ar pieva geriau nei žiema?

Ar sniegas ir snaigių puota?

Ar meilė geriau nei aušra?

Ar vakaras tik su kava?

Ar prisimeni rytą be rūko?

Ir megztinį suplėšytą pūko?

Aš žinau, jame kandys dvi dūko,

O jis trūko vis trūko ir trūko.

Ar istorija mano padėjo

Pamiršti tai, ką reikėjo?

Iš dangaus tiktai lyti pradėjo,

O aš skėčio šalia neturėjau.