Balti drambliai apklojo dangų,
per sunkūs, kad nekristų,
bet ten - dangaus trauka;
stipresnė nei čionai,
o žolės tai suvokusios subruzdo
ir vėjas nebežino kam čia pūsti.
Įvyko katastrofa.
Apsivertė pasaulis.
Kodėl gi taip nutinka?
Tai visai suvokiama vaizduotė,
to keisto keisto padaro.
Glūdinčio kažkur giliai vandenyje.
Driežai spalvoti,
drambliai bespalviai.
Man ten nepatinka, to keistumo aš nesuprantu..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą