su mėlynu dangum virš tavęs.
Jis tyliai užsimerkia,
kad nesuprastum jo tuštybės.
Geriau jo nepažinti,
jis svetimas, kaip svetimi namai,
bet artimas kai nepažįsti,
kai svajoji ir sapnuoji,
jo žingsniai aidi tavyje.
NUO JŲ PABĖGTI NEGALI.
2009 m. lapkričio 19 d., ketvirtadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą